Kodėl reikia mokytis?

Ko gero, kiekvienas vaikas bent kartą gyvenime tėvams ar mokytojui yra uždavęs klausimą: „O kodėl man reikia mokytis?“ Atrodo, kad tai turėtų būti savaime suprantama: juk mokymasis – nekvestionuojama mokinio pareiga, kuriai privalu atiduoti daug laiko ir pastangų. Ir nors tėvai dažniausiai supranta, kad mokymasis – tai viso gyvenimo kelias, stiprinantis savarankiškumą, gebėjimą suprasti šį pasaulį ir turtinti jį savo idėjomis, vaikui tai suprasti nėra taip lengva, ir jo motyvacija mokytis dažnai priklauso nuo atsakymo į šį ramybės neduodantį klausimą.

Daugelis vaikų (o kartais – ir suaugusieji) mokymąsi sieja su žinių ir faktų “įsidėjimu į galvą”. Tačiau iš tiesų svarbiausia – išmokti mąstyti, ieškoti reiškinių tarpusavio ryšių ir suprasti, kaip jie sąveikauja tarpusavyje. Kiekvienas išspręstas uždavinys ar perskaityta knyga lavina analitinį mąstymą, kuris padeda priimti sprendimus gyvenime. Be to, mokymasis ugdo kantrybę, atsakomybę ir atkaklumą – savybes, reikalingas bet kurioje srityje. Mokykla, užtikrinanti nepertraukiamą mokymosi procesą vaiko gyvenime, tampa vieta, kur jis ne tik sukaupia žinių bagažą, bet ir įgyja gebėjimą jas pritaikyti kasdienybėje bei ugdosi socialinius įgūdžius, būtinus sėkmingam sambūviui su kitais.

Vaikų motyvacija mokytis dažniausiai kyla ne iš pareigos, bet iš smalsumo ir vidinio noro pažinti. Matematika tampa įdomesnė, kai ji paaiškinama per žaidimus ar kasdienes situacijas, o skaitymas – kai vaikas gali skaityti istorijas, kurios jį įtraukia. Jausdami mokymosi prasmę ir konkrečias sąsajas su jų pačių gyvenimu, vaikai patiria mokymosi džiaugsmą ir natūraliai deda pastangas – ir nebesvarbus tampa klausimas, kaip sužadinti jų motyvaciją mokytis. Čia labai svarbus tėvų ir mokytojų vaidmuo: jų užduotis – padėti vaikui atrasti ryšį tarp to, ko jis mokosi mokykloje, ir to, ką patiria savo kasdienybėje.

Ne mažiau svarbu ir tai, kaip vaikas mokosi. Efektyvus mokymasis nereiškia pastangų kuo daugiau laiko praleisti prie vadovėlių: mokytis efektyviai – tai gebėti suprasti informaciją, ją įsisavinti ir tinkamai panaudoti. Kartais pakanka vaikui tiesiog pasiūlyti kitokį nei įmprasta mokymosi būdą – per judesį, vaizdus, diskusijas – ir žinios nebėra sausas davinys, kurį reikia suberti į galvą. Be to, patyręs, kad gali mokytis savaip, vaikas įgyja daugiau pasitikėjimo savimi. Pasitikėjimas savo gebėjimais yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių ne tik akademinę sėkmę, bet ir drąsą siekti savo gyvenimo svajonių. Taigi, atradus vaikui tinkamą būdą, efektyvus mokymasis tampa įmanomas kiekvienam mokiniui.

Taigi, jei kitą kartą ieškosite idėjų, kaip vaikams ar mokiniams atsakyti į klausimą, kodėl reikia mokytis, verta prisiminti, jog mokymasis yra nenutrūkstamas procesas. Jis nesibaigia net ir suaugus – mes mokomės visą gyvenimą. Vaikai, kurie įpranta domėtis, klausti ir ieškoti, ateityje tampa lankstūs, kūrybiški ir gebantys prisitaikyti prie naujų situacijų. Jie supranta, kad mokymasis nėra tikslas savaime – tai priemonė augti ir keistis kartu su pasauliu. Tokia nuostata padeda ne tik pasiekti akademinių rezultatų, bet ir kurti prasmingą, galimybių kupiną gyvenimą. Kuo anksčiau vaikas suvokia, kad mokymasis gali būti įdomus, vertingas ir pritaikomas pagal jo stiprybes bei polinkius, tuo platesnės perspektyvos jo laukia ateityje.