Mokykla Saulės Gojus 
Ar pastebėjote, kaip vaikai mokosi tiesiog gyvendami? Vieną dieną jie žaidžia smėlio dėžėje ir stato „namą“, kitą – bando patys išsikepti kiaušinį, trečią – su didžiuliu susidomėjimu užduoda šimtą klausimų apie pievoje aptiktą vabaliuką. Visa tai ir yra patirtinis mokymasis – žinių įgijimas per realias patirtis. Ir tai smagu, nes mokytis galima ne tik iš knygų ar pamokų!
Patirtinis ugdymas – kas tai?
Patirtinis ugdymas grindžiamas mintimi, kad geriausiai sekasi mokytis tada, kai pats esi aktyvus mokymosi dalyvis. Vaikai, patirdami realias situacijas, bandydami, klysdami ir atrasdami sprendimus, įgyja žinių, kurios atmintyje išlieka ilgam. Būtent todėl patirtinis mokymasis yra daug gilesnis nei pasyvus klausymasis per pamokas – jis susieja teoriją su tikrove.
Įsivaizduokime: apie gamtos apsaugą paprasta perskaityti vadovėlyje, bet kai vaikas pats dalyvauja šiukšlių rinkimo akcijoje ar sodina augalą, jo supratimas tampa kur kas gilesnis. Patyriminis mokymasis leidžia vaikui pajusti, kad jo veiksmai turi prasmę ir gali keisti aplinką: taip ilgainiui tampama drąsiu ir atsakingu suaugusiuoju.
Kodėl jis toks svarbus vaikystėje?
Vaikams svarbu suprasti, kad klaidos nėra nesėkmės – greičiau žingsniai, vedantys pirmyn. Kai mažylis bando pats užsirišti batą ar pastatyti iš kaladėlių bokštą, jis lavina atkaklumą, kantrybę ir kūrybiškumą. Šie gebėjimai yra ne mažiau svarbūs kaip ir akademinės žinios.
Be to, patirtinis mokymasis stiprina socialinius įgūdžius. Žaidžiant vaidmenų žaidimus, kartu su draugais statant kaladėlių namus ar organizuojant mažus „projektus“ namuose, vaikas mokosi bendradarbiauti, tartis, priimti kitokias nuomones. Tai įgūdžiai, kurie pravers visur – mokykloje, darbe, gyvenime.
Mokymasis, kuris palieka pėdsaką
Patirtinis ugdymas padeda vaikui suvokti, kad žinios nėra tik sąvokos vadovėliuose – jos yra ir pasaulyje aplink mus. Tokias žinias kur kas paprasčiau įsiminti, o įsimintas pritaikyti gyvenime. Kitaip nei sausi akademiniai faktai, patirtinis mokymasis ugdo ne tik protą, bet ir širdį. Jis skatina būti smalsiam, atviram, drąsiam – o tokios patirtys palieka giliausią pėdsaką ir tampa tikru pagrindu sėkmingos asmenybės mokymosi ir tobulėjimo kelyje.
Patirtinis mokymasis padeda vaikui suvokti, kad žinios slypi ne tik vadovėliuose – jos mus supa pasaulyje aplink mus. Tokias žinias daug lengviau įsiminti ir pritaikyti praktikoje. Kitaip nei sausi faktai, patirtinis mokymasis ugdo ne tik protą, bet ir širdį. Jis skatina smalsumą, atvirumą ir drąsą – savybes, kurios padeda formuotis stipriai, kūrybiškai asmenybei.
Kas yra savivaldis mokymasis?
Patirtinis mokymasis glaudžiai siejasi su savivaldumu, tad kas yra savivaldis mokymasis, atsakyti nesudėtinga: tai – gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo mokymosi procesą. Turėdamas galimybę išbandyti įvairias veiklas, vaikas pats kelia klausimus, ieško atsakymų ir atranda, kas jam įdomu. Pavyzdžiui, jei vaikas domisi virtuve, gaminimas kartu tampa ne tik smagiu laiko leidimu su šeima, bet ir proga pritaikyti turimas žinias: čia prireikia ir matematikos (skaičiuojant šaukštus miltų), ir biologijos (aiškinantis, iš kur ant stalo atkeliauja maisto produktai), ir net chemijos (stebint, kaip įspūdingai soda kepiniuose nugesina actą). Toks mokymasis – nebe prievolė, o smalsumo įkvėpta kelionė, kurioje vaikas jaučiasi tikru atradėju.
