Kas yra įtraukusis ugdymas?

Mokykla – tai ne tik vieta, kur vaikai mokosi skaityti, rašyti ar skaičiuoti. Tai aplinka, kurioje suaugusieji deda visas pastangas, kad kiekvienas vaikas jaustųsi priimtas ir vertinamas. Šiandien vis daugiau kalbama apie įtrauktį švietime, o įtraukusis ugdymas tampa vienu aktualiausių šiuolaikinio švietimo modelių. 

Įtraukusis ugdymas – tai požiūris ir praktika, kai visi vaikai, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, socialinio ar kultūrinio konteksto, emocinių ar fizinių iššūkių, mokosi kartu. Įtraukusis ugdymas mokykloje reiškia ne tik kiekvienam vaikui sudaromas lygias galimybes lankyti bendrojo lavinimo įstaigą ir dalyvauti ugdymo procese, bet ir teikiamą realią pagalbą bei kiekvienam pritaikytas sąlygas. Šis modelis pagrįstas tikėjimu, kad kiekvienas vaikas gali mokytis ir tobulėti, jei tik jam bus sudaromos tinkamos sąlygos. Todėl tai yra daugiau nei tik mokymo procesas: tai – ir ugdymo kultūros bei vertybių, bendruomeniškumo stiprinimo klausimas.

Įtraukusis ugdymas Lietuvoje įtvirtintas teisės aktuose: nuo 2024 metų įsigalioję pokyčiai numato, kad visos šalies bendrojo ugdymo mokyklos turi būti pasirengusios priimti vaikus su įvairiais ugdymosi poreikiais. Reglamentuodamas tai, kas yra įtraukusis ugdymas, įstatymas skatina vaikų nebeskirstyti pagal tai, ką jie „gali“ ir ko „negali“, bet ieškoti sprendimų, kaip padėti visiems drauge augti ugdymo aplinkoje.

Įtraukusis ugdymas grindžiamas principais, kad:

• kiekvienas vaikas turi teisę mokytis kartu su savo bendraamžiais
• visi mokiniai yra lygiaverčiai bendruomenės nariai
• skirtumai yra vertinami kaip normalus ir natūralus reiškinys, ne kliūtis sėkmingai ugdyti(s),
• ugdymo turinys ir aplinka turi būti lankstūs ir prisitaikantys prie individualių mokinio poreikių.

Mokykloje tai reiškia vieningą komandinį darbą, specialistų bendradarbiavimą, nuolatinį ugdytojų tobulėjimą ir įsipareigojimą kurti aplinką, kurioje kiekvienas vaikas gali rasti savo stipriąsias puses.

Išsiaiškinę teoriją, pažvelkime į praktiką: kaip įtraukusis ugdymas atrodo realybėje? Toks ugdymas apima kelis svarbiausius aspektus:

• Individualų požiūrį į vaiką. Visi vaikai skirtingi, todėl ir jų ugdymosi keliai skiriasi: vienam reikia daugiau laiko dalykui perprasti, kitam – sudėtingesnių užduočių, trečiam – dažnesnio mokytojo padrąsinimo.
• Specialistų pagalbą. Logopedai, specialieji pedagogai, psichologai ir socialiniai pedagogai tampa neatskiriama ugdytojų komandos dalimi.
• Klasės kultūrą. Vaikai mokomi empatijos, tolerancijos, gebėjimo dirbti skirtingų mokinių grupėje: tai ne tik lavina socialinius įgūdžius, bet ir mažina patyčių tikimybę bei stiprina bendruomeniškumo jausmą.

Lankstų ugdymo turinį. Atsižvelgiant į skirtingus mokinių poreikius, neretai koreguojamos pateikiamos užduotys, mokymo priemonės ar net vertinimo kriterijai. Tai nereiškia, jog keliami mažesni lūkesčiai – greičiau atvirkščiai: prie jų tinkamai prisitaikant, skatinama didesnė kiekvieno mokinio pažanga.

Nuo pat įkūrimo „Saulės gojuje“ puoselėjama idėja, kad kiekvienas vaikas – unikalus ir turintis savų stiprybių. Čia įtraukusis ugdymas yra ne įstatymo primesta būtinybė, o natūrali kasdienybė, atspindinti sauliagojietiškas vertybes. 

“Saulės gojaus” mokykloje dirbanti švietimo pagalbos specialistų komanda (logopedas, psichologas, specialusis ir socialinis pedagogas) nuolat stebi mokinių ūgtį, padeda spręsti jiems kylančius sunkumus, konsultuoja mokytojus ir tėvus. Tardamiesi su švietimo pagalbos specialistais, mokytojai nuolat stiprina savo gebėjimus dirbti su skirtingais vaikais, o specialistai, padėdami mokytojams spręsti įvairiausius iššūkius – nuo mokinių neuroįvairovės iki mokymosi ir emocinių sunkumų – prisideda prie sklandesnio įtraukiojo ugdymo užtikrinimo. 

Įprasta manyti, kad įtraukusis ugdymas skirtas tik vaikams, turintiems kokių nors sunkumų. Visgi mūsų praktika rodo, kad jis naudingas visiems be išimties.

Vaikai, besimokantys įtraukioje aplinkoje, nuo mažens mokosi suprasti skirtumus, būti atjaučiantys, pastebėti kitą. Jie geba bendradarbiauti, vertinti kitų pastangas, prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir už komandą. Šie socialiniai įgūdžiai, išugdyti mokykloje, tampa neįkainojami vėlesniame gyvenime.

Vaikai, turintys specialiųjų poreikių, patiria mažiau streso, geriau įsitraukia į veiklas ir greičiau pasiekia užsibrėžtų tikslų, kai jaučiasi suprasti ir priimti. Kai mokykla leidžia būti savimi, mokymasis tampa prasmingas visoms jame dalyvaujančioms šalims.

Įtraukusis ugdymas Lietuvoje nebėra tik vizija: tai realybė, kurią kuria mokyklos, pedagogai ir tėvai. Ir nors šis kelias nėra lengvas, kiekvienas žingsnis įtraukesnės bendruomenės link – tai žingsnis į sąmoningesnę visuomenę ir didesnį tarpusavio supratimą.