Mūsų istorija

2004 m. darbą pradeda „Saulės gojus“ – pirmasis bilingvistinis darželis Lietuvoje.

2008 m. „Saulės gojus“ apdovanojamas Europos pažymėjimo programos sertifikatu už novatorišką ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą.

2010 m. „Saulės gojaus“ aplinka įvertinama kaip viena iš gražiausių ir geriausiai vaikų poreikiams pritaikytų aplinkų Lietuvoje.

2011 m. prie darželio prisijungia vyresnioji sesė - pradinė mokykla “Saulės gojus”.

2011 m. „Saulės gojus“ už pastato renovaciją paskelbiamas ENERGY GLOBE nacionaliniu nugalėtoju Lietuvoje.

2012 m. „Saulės gojus“ pripažįstamas sveikatą stiprinančia įstaiga. 2018 m. dar kartą patvirtinamas sveikatą stiprinančios įstaigos statusas.     

2015 m. pripažįstamas antrąja įstaiga Lietuvoje (šalia AISV), atitinkančia JAV diplomatinio korpuso atstovams rekomenduojamų mokyklų reikalavimus.

2019 m. "Saulės gojus" tampa pagrindine mokykla. 
2022 m. "Saulės gojaus" miesto darželis įsikuria naujose patalpose.

Mūsų kredo

Mūsų siekis – ugdyti ateičiai pasiruošusias asmenybes.

Stiprindamas savo stiprybes, vaikas įgyja sparnus, o skrydžio sėkmė teikia drąsos mokytis visą gyvenimą. Mokymosi sėkmės pagrindas – tai palankios sąlygos mokėjimo mokytis įgūdžio ugdymuisi ir šilti žmonių santykiai, kuriuos stiprina pripažinimas ir pagarba. Esame įsitikinę, kad mūsų mokykla vaikui turi išlikti saugia erdve, kurios langai atviri pasauliui ir nuolat jaučiamas laiko pulsas. 

Kaip mes mokomės

Visi mes genijai. Bet jeigu apie žuvį spręsime iš jos gebėjimų laipioti po medžius, ji visą gyvenimą nugyvens laikydama save kvaiša. – Albert Einstein

Howardo Gardnerio intelektų įvairovės teorija
 

„Saulės gojus“ yra pirmoji Lietuvoje ugdymo įstaiga, į savo ugdymo metodiką integravusi Howardo Gardnerio teoriją. Esame įsitikinę, kad ši teorija objektyviai atspindi XXI a. visuomenės mokyklai keliamus lūkesčius. 

Anot H. Gardnerio, „žmonija kol kas stokoja visai ne talentų. Ji ne tik neįstengia pakankamai anksti sukurti optimalių sąlygų tiems talentams skleistis, bet net ir sužadinti meilės tam, kas labiausiai tinka talentingajam.“ Tad mesdamas iššūkį tradiciniam požiūriui į tai, jog intelektas yra atsinešamas gimstant ir yra pamatuojamas IQ testais, remdamasis neurobiologijos, neuropsichologijos bei antropologijos duomenimis, H. Gardneris sukūrė intelektų įvairovės teoriją, pagal kurią išskyrė šiuos žmogaus intelektus:

• Kalbinis intelektas: gebėjimas taikliai vartoti (gimtąją arba užsienio) kalbą, siekiant išreikšti savo mintis, mąstyti ar suprasti kitus. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai daug ir su malonumu skaito, rašo, dėlioja kryžiažodžių dėliones, labai mėgsta ką nors pasakoti, gerai įsimena naują informaciją. Ypač gerai šį sugebėjimą yra išvystę poetai, rašytojai, oratoriai, advokatai, reklamų kūrėjai bei žurnalistai.
• Muzikinis intelektas: ypatingas jautrumas muzikai, poreikis ją nuolat girdėti, gebėjimas atpažinti, įsiminti, interpretuoti muzikos ritmus ir melodijas, suvokti ir perteikti simbolių sistemą ir muzikinį raštą. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai mėgsta dainuoti, ritmuoti. Jie yra dėmesingi klausytojai, jautrūs garsams, kuriems kiti abejingi. Instrumentų derintojai, logopedai ir kalbos patologai, muzikos atlikėjai ir garso režisieriai, reklamų garsintojai, didžėjai pasižymi išplėtotu muzikiniu intelektu. Naujausi tyrimai rodo, kad ankstyvasis muzikinis ugdymas daro esminę įtaką daugeliui kitų intelekto sričių.
• Loginis-matematinis intelektas: gebėjimas vertinti įrodymų grandines ir, mąstant abstrakcijomis, matyti sąsajas tarp dalykų, taip pat sugebėjimas operuoti skaičiais, aibėmis bei matematiniais veiksmais. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai mėgsta strateginius žaidimus, galvosūkius, eksperimentus. Juos domina matematiniai pratimai bei užduotys, daiktų ir reiškinių kategorijos bei sąryšiai. Mokslininkai, kompiuterių specialistai, architektai, buhalteriai, gydytojai pasižymi ryškiu loginiu-matematiniu intelektu.
• Erdvinis intelektas: gebėjimas vizualizuoti objektus mintyse, įsivaizduoti supančią aplinką erdvinėmis formomis. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai mąsto vaizdiniais, nuolat piešia, konstruoja, maketuoja, mėgsta dėliones, žavisi labirintais. Šis intelektas būtinas inžinieriams, sportininkams, mokslininkams, architektams, skulptoriams, tapytojams.
• Kinestetinis (kūno) intelektas: gebėjimas gerai jausti ir valdyti savo kūną. Šis intelekto tipas ypač ryškiai matomas stebint sportininkus, aktorius, chirurgus bei šokėjus. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai mėgsta įvairias fizines veiklas, meistravimą, rankų miklumo reikalaujančias užduotis.
• Asmeninis (personalinis) intelektas – viena iš emocinio intelekto sudedamųjų dalių: objektyvus savo stiprybių ir silpnybių pažinimas, gebėjimas kontroliuoti savo jausmus, žinoti savo galimybių ribas. Aktoriai, rašytojai bei menininkai šias savybes yra pavertę savo profesija. Vaikams, ypač gerai suvokiantiems savo jautrią prigimtį ir sugebantiems ją išreiksti bei žinantiems savo stipriąsias ir silpnąsias puses, yra būdingas ryškus personalinis intelektas.
• Tarpasmeninis (socialinis) intelektas – antroji emocinio intelekto sudedamoji dalis: gebėjimas suprasti kitus žmones ir jautriai su jais bendrauti. Socialiniu intelektu pasižymintys žmonės yra lyderiai savo grupėje, komunikabilūs, empatiški (geba įsijausti į „kito kailį“). Šio tipo intelektu pasižymi mokytojai, pardavėjai, diplomatai, politikai, terapeutai.
• Natūralistinis intelektas: pagarbi ir tausojanti meilė gamtai, mokėjimas jautriai stebėti jos reiškinius. Girininkai, botanikai, biologai, veterinarai, aplinkosaugos ekspertai pasižymi ryškiu natūralistiniu intelektu.
• Egzistencinis intelektas: poreikis kelti egzistencinius klausimus, domėjimasis kitų tautų kultūra ir gyvenimo būdu, labai glaudus ryšys su savo šaknimis – šeima, draugais, gimtine. Išplėtoto egzistencinio intelekto asmenys išsiskiria ypač aukštu sąmoningumu, savo priedermės suvokimu, palankumu žmonėms, tolerancija, abstrakčiu mąstymu, empatija. Ypač ryškiu šio tipo intelektu pasižymi teologai, filosofai, psichiatrai, socialiniai darbuotojai, koučeriai.
  
  Anot H. Gardnerio, „Intelektai yra biologinis žmogaus potencialas, kuris realizuojamas didesniu ar mažesniu mastu, priklausomai nuo galimybių ir motyvacijos. Svarbus klausimas ne kiek mes esame sumanūs, bet kuo mes esame sumanūs!” (“It’s not how smart we are, it’s how we are smart!”). Žmonės pasižymi visais jo įvardintais intelektais, tik šie pasireiškia skirtinga apimtimi. Taigi, kiekvienas žmogus turi skirtingą ir unikalų intelektų derinį. Svarbiausia – suvokti, jog vienas ar keli intelektai puoselėjami gali stiprėti arba atvirkščiai – silpnėti, jei yra ignoruojami.
   

Savivaldis mokymasis

Norint, kad vaikai ateityje galėtų sėkmingai išnaudoti gyvenimo teikiamas galimybes, būtina aktyviai ugdyti mokėjimo mokytis kompetenciją. Ši kompetencija apjungia svarbius universaliuosius įgūdžius - tokius kaip savirefleksija, gebėjimas matyti platesnį kontekstą, apdoroti informaciją, tinkamai susidėlioti prioritetus - kurie motyvuoja mokytis visą gyvenimą ir sudaro sąlygas lanksčiai prisitaikyti prie nuolat kintančių šiuolaikinio pasaulio realijų.

Mokėjimo mokytis svarba „Saulės gojuje“ buvo suprasta labai anksti, todėl šios kompetencijos pamatai klojami jau darželyje, o mokykloje ugdymo procesas orientuojamas į tai, kas pedagogikoje vadinama savivaldžiu mokymusi. Toks mokymasis grindžiamas moksleivio savarankiškumu ir gebėjimu prisiimti atsakomybę už savo mokymosi rezultatus. Šiandien „Saulės gojaus“ mokykloje taikoma per daugelį metų išplėtota originali ir visapusiška savivaldžio mokymosi metodologija, kurios naudą patvirtina vis gausesni empiriniai įrodymai. 

Dvikalbystė ir imersija 
 

„Saulės gojus“ – pirmoji įstaiga Lietuvoje, ankstyvajam užsienio kalbų mokymui pradėjusi ir daug metų taikanti „pasinėrimo į kalbą“ (angl. immersion) bei integruoto dalyko ir kalbos mokymo (IDKM, angl. Content and Language Integrated Learning / CLIL) metodus.

„Pasinėrimas į kalbą“ visame pasaulyje pripažįstamas sėkmingiausiu kalbų mokymosi metodu. Juo remiantis, griežtai laikomės principo „vienas asmuo – viena kalba“. Bilingvistinėje (dvikalbėje) klasėje užsienio kalba yra nuolatinė bendravimo ir darbo kalba. Anglų kalbos mokytojai (kurių užsienio kalbos žinios atitinka Bendrųjų Europos kalbų metmenų C1/C2 lygį) vaikams jokiomis aplinkybėmis „neišsiduoda“ mokantys kalbėti lietuviškai.

Integruotas dalyko ir kalbos mokymas(is), arba IDKM (angl. Content and Language Integrated Learning / CLIL) – tai Europos Komisijos itin skatinamas komunikacinės kompetencijos plėtojimo metodas. Lyginant su tradiciniu formaliuoju kalbos mokymu, IDKM/CLIL formos pranašumas yra tas, kad juo siekiama plėtoti tiek dalyko, tiek ir kalbos, kuria šio dalyko mokoma, žinias ir gebėjimus, dalyką ir kalbą laikant vienodai svarbiais. Remiantis CLIL metodu mūsų mokykloje dalis mokomųjų užsiėmimų vyksta anglų kalba.

Toks užsienio kalbų mokymasis atitinka natūralų gimtosios kalbos įsisiavinimo kelią nuo kalbinių įspūdžių kaupimo iki laisvo kalbėjimo ir minčių dėstymo raštu.

Tarpdalykinė teminė integracija
 

Vieneri mokslo metai mūsų mokykloje apima 8 su H. Gardnerio įvardintais intelektais susijusias temas, kuriomis grindžiamas 4 metų, apimančių visą bendrojo pradinio ugdymo programą, ciklas. Teminį mokymąsi papildo projektai, kurių metu tarpusavyje jungiami keli mokomieji dalykai. Per projektus ir papildomojo ugdymo veiklas intelektai toliau plėtojami ir pagrindinėje mokykloje, atsižvelgiant į dalykinio mokymo specifiką. Projektų metu itin svarbi praktinė mokymosi pusė, eksperimentavimas, t. y. galimybė vaikams teorines žinias įsisavinti pritaikant jas tikrovėje. Projektinė veikla skatina bendradarbiavimą, kūrybiškumą, palengvina informacijos įsiminimą, ugdo kritinį mąstymą. Projektinio darbo metu vaikai mokosi užmegzti darbo santykius, intuityviai ieškoti partnerių vienai ar kitai užduočiai atlikti, dalintis vaidmenimis ir atsakomybe, priimti bendrus sprendimus, o mokytojas yra ugdymo proceso konsultantas ir stebėtojas, padedantis skleistis mokinių iniciatyvai, entuziazmui ir vidinei motyvacijai. Per integruotas veiklas ugdomas gebėjimas diskutuoti, apginti savo poziciją, taip pat stiprinamos bendrosios kompetencijos ir užsienio kalbos vartojimo įgūdžiai (projektuose, į kuriuos įtraukta ir užsienio kalba).

Kūrybiškumo ugdymas
 

Įtakingos tarptautinės institucijos kūrybiškumą įvardija kaip vieną svarbiausių kompetencijų, leisiančių žmogui ateityje sėkmingai kurti gerbūvį. Kūrybiškumas – tai gebėjimas mąstyti savarankiškai, greitai orientuotis sudėtingose situacijose, kelti naujas idėjas ir netipiškai spręsti problemas. Kūrybiškumas jokiu būdu nėra sietinas tik su menine saviraiška. Jis reiškiasi įvairiose žmogaus veiklos srityse: socialiniuose santykiuose, moksle, mene, buityje, savęs pažinime, gebėjime prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių. Mokslininkai teigia, jog kūrybiškumą daugiausia lemia individualios asmenybės savybės. Tačiau mes esame įsitikinę, kad H. Gardneris yra teisus teigdamas, jog sudarius palankias sąlygas kiekvienas žmogus gali išplėtoti savo kūrybiškumą iki pakankamo lygmens, jeigu jo stipriausi intelektai yra tinkamai skatinami, turtinami ir ugdomi. Kūrybiškumui ugdymo procese skiriame ypatingą dėmesį.